Lajmet e fundit

Mbledhja e Kuvendit

E Enjte, 11.04.2013




Nė mbledhjen e sotme tė Kuvendit tė Republikės sė Kosovės, kryesuar nga dr. Jakup Krasniqi, kryetar i Kuvendit, (njė pjesė u udhėhoq nga Xhavit Haliti, nėnkryetar i Kuvendit) pas pėrfundimit tė pikave tė pėrhershme tė rendit tė ditės: deklarime jashtė rendit tė ditės dhe pyetje parlamentare, deputetėt pėrkrahėn Projektligjin pėr turizmin, si dhe Projektligjin pėr ndryshimin dhe plotėsimin e Ligjit pėr inspektoratin dhe mbikėqyrjen e tregut.

Nė debatin parlamentar lidhur me statusin e pazgjidhur tė punėtorėve tė arsimit shqiptar tė Republikės sė Kosovės nga viti 1990 deri nė vitin shkollor 1999, sipas kėrkesės sė Grupit Parlamentar tė LDK-sė dhe rekomandimeve tė komisioneve parlamentare, Ismet Beqiri, duke folur nė cilėsinė e propozuesit tė ēėshtjes, tha se ėshtė nder i veēantė qė sot nė Kuvendin e Kosovės po zhvillohet debat parlamentar pėr arsimin shqip tė viteve 90-ta, debat pėr punėn e madhe, kolosale, tė armatės sė tėrė tė arsimtarėve tanė, prindėrve, nxėnėsve tė atyre viteve tė vuajtjes, dhimbjes, sakrificės.

"Organizimi dhe veprimi aktiv pėr rezistencė kolektive dhe institucionale kundėr pushtetit okupues tė Serbisė dhe pėr tė bėrė shtet Kosovėn nė harmoni me dėshirėn e popullit qė nga viti 1990 - 1999 ka qenė veprimtaria dhe puna e mėsimdhėnėsve dhe e tė punėsuarve tjerė nė lėmin e arsimit dhe tė edukimit, me tė cilin organizim ruajtėn kontinuitetin e shkollės shqipe dhe krijuan sistemin e pavarur arsimor.

Qysh nė vitin 1990, mėsimdhėnėsit dhe veprimtarėt tjerė tė arsimit, organeve tė instaluara tė Serbisė nė Kosovė me deklarata gojore dhe tė shkruara u thanė JO!, "nuk do tė punojmė me ligje dhe plan-programe mėsimore tė shtetit serb, por do tė punojmė me ligje dhe plan-programe mėsimore tė Republikės sė Kosovės". Dhe, pėr tė thyer kėtė vendosmėri, policia dhe shėrbimi sekret serb, mori me orė dhe me ditė tėra nė tė ashtuquajtura biseda informative mbi 90 pėr qind tė mėsimdhėnėsve, burgosi dhe rrahu shumė prej tyre e qė sot e ato ditė kanė mbetur invalid. Nxjerrja e mėsueseve me dhunė nga ora mėsimore dhe dėrgimi i tyre nė stacionet policore nėn pėrcjelljen e personave tė armatosur dhe kėrcėnimin me likuidim fizik tė tyre dhe tė familjeve e ata nuk nėnshkruanin deklarata tė tilla nėnēmuese. Pėr veprimtarinė e tyre nė arsimin e pavarur shqiptarė shumė mėsimdhėnės dhe veprimtarė tė arsimit ishin dėnuar pėr kundėrvajtje mė tė holla, qė nė vitin shkollor 1990/91", tha Beqiri duke pėrmendur faktin se policia, pėrveē mėsimdhėnėsve rrahte, burgoste, por edhe vriste edhe nxėnės, studentė dhe prind tė tyre.

Ai mė tej tha se gjendja e krijuar nė arsimin shqip, mobilizoi qytetarėt e Kosovės, mėsimdhėnėsit, Lidhjen Demokratike tė Kosovės, Institucionet e Republikės sė Kosovės, tė dala nga zgjedhjet Parlamentare dhe Presidenciale tė vitit 1992.

Mė tej Beqiri shtoi se organizimi dhe puna institucionale e shkollave shqipe ėshtė bėrė nė harmoni me Deklaratėn Kushtetuese, pėrkatėsisht Kushtetutėn e Republikės sė Kosovės tė 7 shtatorit 1990, nė bazė tė tė cilave akte juridike ishin nxjerrė dekretligjet pėr arsimin fillor e tė mesėm dhe pėr arsimin e lartė, me tė cilat ishte krijuar baza ligjore pėr nxjerrjen e akteve tjera nėnligjore si tė plan-programeve mėsimore dhe tė rregullatives tjetėr pėr punėn institucionale tė shkollave nė kushte tė okupimit klasik. Rregullativa e pėrpiluar dhe e zbatuar nė sistemin e pavarur arsimor shqiptar ka qenė shumė funksionale dhe zbatohej nga institucionet arsimore mė pėrpikėri.

Puna e shkollave shqipe ishte nxitėse pėr internacionalizimin, pėrkatėsisht interesimin e shteteve tė mėdha pėr zgjidhjen e statusit juridik tė Kosovės.

Bisedat e para shqiptaro-serbe nėn ndėrmjetėsimin e ndėrkombėtarėve janė zhvilluar pikėrisht pėr arsimin, tha Beqiri, duke shtuar se nė shtator tė vitit 1991 sistemi arsimor shqiptar ėshtė pezulluar, duke pėrmendur shtėpitė private tė cilat ishin shėndruar nė shkolla. Ndėrsa, sqaroi se asokohe nė burg gjendeshin 50 arsimtarė e nxėnės. "Pėrkundėr vėshtirėsive tė mėdha nė Kosovė ka mė se 320 mijė nxėnės shqiptarė nė arsimin fillor, 65 mijė nė arsimin e mesėm dhe 25 mijė studentė qė mėsojnė tė pėrjashtuar nga sistemi financiar shtetėror dhe jashtė objekteve shkollore, pėrkundėr 9 mijė serbėve qė janė nė sistemin e financimit shtetėror dhe punojnė nė objekte shkollore. Mėsimdhėnėsit rreth dy vite punuan pa paga, kurse nga 1 prilli 1992 morėn pagė nga 20 DM nė muaj, e cila pagė nė vitin 1998 arriti shumėn 150 DM, , por pėr ēudi sot nuk iu pranohet stazhi i punės, krahasuar me atė tė para viteve 1990. Kėshtu me rastin e pensionimit stazhi po u pranohet vetėm atyre qė kanė punuar sė paku 15 vite nė organizatat e ish Jugosllavisė ose Serbisė, prandaj me rastin e pensionimit shumica e mėsimdhėnėsve marrin vetėm pensionin e pleqėrisė nga 50 euro nė muaj nė vend qė tė marrin pensionin nacional, tė cilin e meritojnė.

Ai tha se shkollat shqipe ishin tė vetmet institucione, tė cilat me punėn e tyre i konkretizuan kėrkesat pėr tė drejtėn e qytetarėve tanė pėr shtet tė pavarur. "Veprimtaria e arsimit krijoi edhe terren tė volitshėm pėr krijimin dhe veprimin e UĒK-sė, nė radhėt e tė cilės u rreshtuan shumė nxėnės, studentė dhe mėsimdhėnės e qė me qindra ranė edhe nė fushat e betejave. Pjesė e sistemit arsimor tė viteve 1990 kanė qenė edhe shume deputetė tė kėtij Parlamenti si nxėnės, student, mėsimdhėnės ose veprimtarė tjerė. Kėshtu pėr shembull kryetari i Kuvendit z. Jakup Krasniqi ka qenė mėsimdhėnės, zėvendėsdrejtor shkolle, kryetar i Kėshillit komunal tė Financimit, pėrkatėsisht tė Arsimit pėr komunėn e Gllogovcit dhe deputet i Parlamentit tė Republikės sė Kosovės 1992-1998, , Akademik Sabri Hamiti ka qenė profesor Universiteti, pėrpilues plan-programesh e tekstesh tė pėrbashkėta Kosovė- Shqipėri dhe deputet i Parlamentit tė Republikės sė Kosovės qė nga viti 1992, Po ashtu edhe tė tjerėt besoj se ishin pjesė e atij sistemi, prandaj ėshtė pėr t'u habitur se si institucionet komunale dhe gjyqėsore qė kryejnė shėrbime tė noterisė qė nga viti 2000 e deri mė tash nuk e kryejnė noterimin e dokumenteve; dėftesave dhe diplomave tė viteve 1992-1999, me preambulė tė Republikės sė Kosovės, tė cilat nė sfond kishin shqiponjėn dykrenore", tha deputeti Beqiri.

Ai mė tej shtoi se tek mėsimdhėnėsit e asaj periudhe (1990-1999) ka lindur dyshimi se organet legjislative tė Republikės sė Kosovės nuk e pranojnė validitetin e sistemit arsimor tė asaj kohe (1990-1999), sepse po ta kishin pranuar do ta kishin njohur stazhin e punės dhe punėn e atyre arsimtarėve do ta shpėrblenin nė mėnyrė tė dinjitetshme e nuk do t'i lėnin me pensione prej 50, pėrkatėsisht 112 eurove.

Krejtėsisht nė fund, ai paraqiti tri rekomandime tė grupit parlamentar tė LDK-sė. "1. Tė nxirret ligji i veēantė pėr statusin e punėtorėve tė arsimit shqiptar tė Republikės sė Kosovės nga viti shkollor 1990/91 deri nė vitin shkollor 1998/99,nė bazė tė tė cilit ligj,statusi i tyre barazohet me statusin e personave tė merituar nė formimin dhe ndėrtimin e shtetit tė Republikės sė Kosovės. 2. Ky ligj tė pėrfshijė nė mes tjerash,rregullimin e statusit tė: mėsimdhėnėsve; personelit udhėheqės dhe personelit tjetėr tė punėsuar nė shkolla-universitet; tė punėsuarve nė sekretariatet, kėshilla komunale tė arsimit,entet pedagogjike komunale dhe republikane, si dhe nė Ministri tė Arsimit tė Republikės sė Kosovės; tė punėsuarve nė kėshillat e financimit; tė pronarėve shtėpi-shkolla. 3. Qeveria e Republikės sė Kosovės,tė jetė bartės i hartimit tė kėtij ligji,nė afatin kohor prej 3 muajsh dhe tė sjellė pėr miratim kėtė ligj nė Kuvendin e Republikės sė Kosovės", tha Beqiri duke lutur deputetėt qė tė votojnė kėto rekomandime.

Mė tej edhe kryetari i komisionit pėr Arsim, Kulturė, Rini, Sport, Administratė Publike, Qeverisje Lokale dhe Media, Idriz Vehapi, paraqiti rekomandimin e komisionit me ē‘rast u kėrkua qė tė njihet pėrvoja e punės e mėsimdhėnėsve dhe personelit tė punėsuar nė arsim nga viti shkollor 1990-1999.

Ndėrsa, deputeti Arsim Bajrami, duke folur nė emėr tė Grupit Parlamentar tė Partisė Demokratike tė Kosovės, tha se ky debat shėnon njė respekt pėr periudhėn e ndritur tė historisė sonė dhe nė kėtė mėnyrė i bėhet respekt armatės sė arsimtarėve, nxėnėsve, studentėve, popullit qė mbijetuan njė periudhė kur Kosovės i pėrgatitej gjenocidi.

"Nuk ka dilema qė nė periudhėn 90-98 populli ishte gjunjėzuar pėrmes shkollės, pėrmes arsimit dhe arsimi tregoi vitalitetin e mbijetesės nė kushtet kur popullit tė Kosovės i kanosej njė shfarosje".

Ai duke falėnderuar armatėn e popullit qė ndihmoi arsimin, nė mėnyrė tė veēantė pėr njė armatė tė mėsimdhėnėsve, profesorėve, studentėve, nxėnėsve, qė mbijetuan nė kushte duke organizuar shkollat dhe duke e quajtur atė kohė periudhė tė arsimit legjitim tė persekutuar nga objektet shkollore, tha se organizimi i arsimit nė atė kohė, ka qenė arsim legjitim. Ndėrsa, duke kujtuar faktin se mbijetesa e Universitetit tė Prishtinės, duke qenė edhe vet protagonist i kėsaj mbijetese nė kėtė periudhė, tha se ka qenė jo vetėm njė mbijetesė e njė universiteti, por ka qenė edhe njė trampoline mbi tė cilėn ėshtė ndėrtuar ideja e njė rezistence aktive, tė armatosur, ideja e pėrfundimit tė kėtij gjenocidit dhe nga kjo ka dalė lėvizja ēlirimtare, UĒK-ja, pikėrisht nga gjenerata e studentėve tė asaj periudhe.

Bajrami po ashtu tha se pėrpjekjet titanike qė ka bėrė ish-rektori Statovci duke implementuar idenė e Republikės sė Kosovės pėrmes legjislacionin tė Republikės sė Kosovės ėshtė shembulli mė i mirė i sakrificės intelektuale pėr kauzėn kombėtare.

Mes tjerash ai tha se mė shumė ka pasur pėrgjegjėsi dhe rregullsi atė kohė kur ėshtė punuar nėpėr shkolla pa drita dhe me qirinj, se sa sot. Ai tha se asokohe ka pasur vetėpėrmbajtje dhe moral tek profesorėt.

Ndėrsa, shtoi se Lėvizja Studentore e viteve 90-ta ishte lėvizje historike e cila mund tė krahasohet me tė gjitha lėvizjet qė kanė ndėrtuar historinė politike tė vendit.

Duke vlerėsuar se ėshtė nė pėrkrahje tė rekomandimeve tė gurpit parlamentar tė LDK-sė, theksoi se e rėndėsishme ėshtė qė Kuvendi i Kosovės pėrmes njė ligji tė veēantė tė njoh kontributin e punėtorėve tė arsimit shqiptar.

"Ėshtė njė armatė e njerėzve, merita me e madhe i shkon popullit, atyre qė lėshuan shtėpitė pėr shkolla dhe atyre qė nuk janė nė mesin tonė. Nė kapacitetin personal rekomandoj pėr presidenten e vendit qė nė kuadėr tė autorizimeve tė saj kushtetuese pėr kontributin pėr mbijetesėn e arsimit shqip tė dekorojė nė mėnyrė tė veēantė kėto personalitete: akademik Gazmend Zajmi, rektorin Ejup Statovcin, akademik Fehmi Agani, akademik Eshref Ademaj, profesor Ukshin Hoti, profesorin Bardhyl Qaushi, akademikun Ali Podrimaj. Po ashtu pėr kontributin nė arsimin fillor dhe tė mesėm, pishtarin e arsimit nė zonėn e Drenicės, Shaban Jashari, mėsuesin Halit Geci, dhe z. Xhavit Ahmeti, i cili e ka mbajtur gjallė organizimin e edukimit shqip. T'i dekorojmė kėta njerėz pėr kontribut, se kontributi pėr atė kohė nė kohėn e mbijetesės, ka qenė po aq sa kontribut i atyre njerėzve qė ndėrtuan historinė e vet dhe ne nuk guxojmė ta shlyejmė kujtesėn. Kėto figura tė marrin mirėnjohje shtetėrore morale pėr tėre sakrificėn qė ata kanė bėrė", tha Bajrami.

Deputetja Vjollca Krasniqi duke folur nė emėr tė Grupit Parlamentar tė Lidhjes Demokratike tė Kosovės tha se zhvillimi i arsimit nė Kosovė deri nė ditėt e sotme ka kaluar nėpėr kohė tė ndryshme, tė rėnda, tė cilat karakterizohen me specifika tė natyrės politike, ekonomike, historike, sociale etj. Ndėr periudhat e ndryshme mė tė veēanta ėshtė ajo e viteve 89-99. Pas ndryshimeve kushtetuese tė vitit 1989 Serbia nė forma tė ndryshme juridike, policore filloi tė rrėnojė totalisht sistemin arsimor nė tė gjitha nivelet, prej nivelit parashkollor deri te ai universitar. "Po atė vit administrata e shtetėrore e Serbisė hoqi drejtorėt shqiptar nėpėr shkolla dhe i zėvendėsoi ata me tė dhunshmit, futi masat e dhunshme nė institucionet edukativo-arsimore dhe filloi dėbimin e nxėnėsve nga objektet shkollore. Krahas kėsaj filloi vrasja , burgosja, ndjekje penale, arrestimet, kėrcėnimet dhe presionet mė tė rėnda si dhe ndėrprerja e financimit nė tė gjitha nivelet", theksoi Krasniqi duke shtuar se sakrificėn qė e kanė dhėnė punėtorėt e arsimit nuk e ka bėrė askush nė Kosovė pėrveē luftėtarėve qė falė gjakut tė tyre ne jemi tė lirė.

"Vezėt e gėshtenjat nė prushin e tangarit, tė parėt, ia kanė fut pushtuesit serb arsimtarėt shqiptarė, pra pushkėn e parė kundėr pushtuesve serb e kanė bėrė mėsuesit tanė,"tha deputetja Krasniqi duke shtuar se kėtė fushė tė rėndėsishme tė zhvillimit, ndėr mė tė rėndėsishmet po e pėrcjellin defekte tė shumta.

Deputeti Afrim Kasolli duke folur nė emėr tė Grupit Parlamentar tė Lėvizjes Vetėvendosje!, tha se ėshtė e ditur se tani edhe 14 vjet pas luftės mėsimdhėnėsit e pensionuar marrin vetėm pensionin bazė ose ndihmė sociale nga institucionet, e nuk u llogariten si vite pune ato vite tė vėshtira, kur nėn shtypjen mė tė egėr mbėrritėn tė mbajnė gjallė arsimin shqip. "Edhe pse ekziston njė vendim i Qeverisė sė Kosovės pėr njohjen e kėtyre viteve si stazh pune, vendimi i majit tė vitit 2008, ai nuk po gjen ende zbatim. Pra ashtu si shumė vendime tė kėsaj qeverie qe lidhen me kėtė sfere, edhe ky vendim ka mbetur vetėm nė vazhdėn e deklaratave mediale e pėr konsum historik.

Ndėrkaq ėshtė e ditur nė anėn tjetėr se Draft-ligji pėr pensionet nuk e specifikon njohjen e viteve tė punės gjatė '90-'99. Neni 8, pika 1.2 thotė se tė drejtėn nė pension kontribut-pagues tė moshės e realizojnė tė gjithė personat qė kanė sė paku pesėmbėdhjetė vite stazh pensional para datės 01.01.1999, prej tė cilave 7 vite e 7 muaj duhet tė kenė stazh pune nė Kosovė, por kėtu nuk thuhet qė hyjnė edhe vitet e punės nė vitet 90. Pos tjerash nė bazė tė kėtij pėrkufizimi, tė drejtė pensioni do tė mund tė kenė njėsoj edhe policėt serb qė kanė rrahur shqiptar", tha Kasolli.

Ai tha se gjatė kėsaj pėrpjekjeje pėr ta mbajtur gjallė shkollėn shqipe edhe gjatė atyre viteve tė vėshtira shumė mėsues, arsimtarė e profesorė shqiptarė janė pėrndjekur, rrahur e torturuar nga pushtuesi serb pėr kėtė veprimtari. "Me shumė mund, vullnet dhe sakrificė ata mėsimdhėnės dhanė shumėēka pėr t'i rezistuar intelektualisht pushtuesit, duke luftuar analfabetizmin, duke e ruajtur dhe pėrcjellė gjuhėn shqipe tek brezat e rinj", theksoi Kasolli duke shtuar se padyshim mbetet mė se e qartė se Serbia donte ta pėrdorte presionin mbi shkollėn shqipe, pėr tė ērregulluar, shkollimin e shqiptarėve, pėr tė krijuar situatė tė pashpresė pėr shqiptarėt nė Kosovė, dhe pėr demotivuar qėndrimin e tyre tė mėtutjeshėm nė Kosovė. Por mbi tė gjitha, shtoi ai, Serbia donte tė bėnte presion pėrmes shkollės, qė tė pranojmė Serbinė dhe pushtimin e saj.

Mes tjerash Kasolli tha se Lėvizja Vetėvendosje do t'i votojė rekomandimet, ngase shtoi ai, nė kėtė mėnyrė ne njohim karakterin legal tė institucioneve tona dhe denoncojmė karakterin ilegal tė shtetit tė Serbisė.

Deputetja Teuta Haxhiu, duke folur nė emėr tė Grupit Parlamentar tė Aleancės pėr Ardhmėrinė e Kosovės, theksoi se do tė ishte mirė qė tė mbahej seancė solemne pėr tė gjithė ata qė kontribuuan pėr tė mbajtur arsimin gjallė. Duke theksuar se AAK-ja pėrkrahė rekomandimet e grupit parlamentar tė LDK-sė pėr kėtė ēėshtje, theksoi se historia mė e re e Kosovės nuk mund tė shkruhet pa kėtė angazhim mbinjerėzor, pa kėtė sakrificė tė gjithė arsimtarėve qė nė mėnyrė tė drejtpėrdrejtė po sfidonin regjimin e dhunshėm tė Millosheviqit.

Duke pėrmendur kushtet nė tė cilat ėshtė zhvilluar asokohe arsimi , Haxhiu tha se pėrkundėr rrethanave tė vėshtira falė vullnetit tė arsimtarėve edhe cilėsia e arsimit ishte nė nivelin e duhur. Ajo shtoi se interesi financiar nuk u diskutua gjatė atyre viteve, sepse interesat kombėtare ishin para atyre financiare. "Si ėshtė e mundur qė gjithė kjo sakrificė tė neglizhohet nė kėtė masė?! Edhe sot e kėsaj dite ekziston vendimi i qeverisė ku ėshtė njohur stazhi i punės pėr kėto vite, por obligimet nga Ministria e Arsimit nuk u pėrmbushėn asnjėherė", tha Haxhiu duke shtuar se ėshtė momenti i fundit qė qeveria tė marrė hapa konkret drejt zgjidhjes sė kėsaj ēėshtje.

Ndėrsa, kryetarja e Grupit Parlamentar tė Koalicionit Kosova e Re, Myzejene Selmani, tha se ēėshtja e punėtorėve tė arsimit dhe nxėnėsve ėshtė pėr njė lėvdatė. Megjithatė shtoi ajo nė bazė tė infrastrukturės ligjore qeveria duhet tė marrė pėr bazė rekomandimet qė dalin nga ky debat, nė mėnyrė qė tė kemi njė ligj qė rregullon kėtė ēėshtje. Ajo po ashtu ka falėnderuar qytetarėt dhe diasporėn drejt ndihmės pėr arsimin, ndėrsa shtoi se Koalicioni Kosova e Re pėrkrahė rekomandimet grupit parlamentar tė LDK-sė dhe komisioneve parlamentare.

Mė tej, foli edhe kryeministri i Kosovės, Hashim Thaēi. "Ndjehem mirė si kryeministėr qė sot tė diskutojmė pėr kėtė ēėshtje, mė nė fund tė pranueshme edhe nga LDK-ja, diēka qė qeveria ka filluar herėt tė punojė dhe ka marrė edhe vendime. Dhe, jemi nė fazėn pėrfundimtare", theksoi kryeministri Thaēi duke sqaruar se qeveria mė 15 maj 2008 ka marrė vendim pėr aplikimin e tė gjithė mėsimdhėnėsve qė tė respektohet stazhi i punės pėr tė gjithė mėsimdhėnėsit universitarė, shkollave tė mesme, si dhe tė kategorive tjera. Pas lexoi vendimin e qeverisė pėr kėtė kategori tha se kjo problematikė do tė rregullohet me ligj dhe jo me rekomandime. "Kėrkoj t'i jepni mbėshtetje zgjidhjes sė kėsaj problematike pėrmes ligjit dhe pėrkraheni qeverinė nė kėtė ēėshtje. Jemi duke punuar qė stazhin e punės ta rregullojmė edhe pėr punėtorėt e shėndetėsisė nga vitet 90 deri 99 dhe tė gjithė shėrbyesve civil, policėve, minatorėve dhe kategorive tjera qė kanė qenė tė pėrjashtuar nga Serbia asokohe"., theksoi kryeministri Thaēi. Ndėrsa, deputeti Ismet Beqiri tha se kryeministri po bėnė fushatė dhe lojė me vendimet e veta. "Nėse e ke marrė vendimin nuk e ke zbatuar. Kjo ėshtė kėrkesė e punėtorėve tė arsimit dhe ne e kemi proceduar njė kėrkesė tė tyre. Rekomandimi ynė ėshtė qė kjo ēėshtje tė rregullohet me ligj dhe kjo nuk ėshtė bėrė", tha Beqiri.

Ndėrsa ministri i MASHT-it Ramė Buja, duke pėrshėndetur debatin shtoi se projektligji pėr kėtė kategori pothuajse ėshtė gati dhe do tė procedohet nė qeveri. Ai tha se projektligji sė shpejti do tė jetė nė qeveri dhe kjo gjė do tė rregullohet me ligj. "Studentėt tanė qė kanė mbaruar fakultetet bodrumeve sot kanė rezultate tė jashtėzakonshme nė universitete tė botės. Duhet ta realizojmė kėtė gjė, se jemi borxh ndaj tyre", tha ministri Buja.

Me kėtė rast foli edhe kryetari i Kuvendit, dr. Jakup Krasniqi. "Pėr ēka gjatė gjithė njė shekulli populli ynė ka luftuar?! Pėr tė vendosur njė shtet ligjor tė drejtė dhe tė barabartė, apo njė shtet pėr tė privilegjuarit!?. Ne kemi obligim pėr tė gjithė qytetarėt e Kosovės qė tė kenė njė jetė tė dinjitetshme. Pa vendos rend dhe ligj pėr zhvillimin e vendit, pėr politika ekonomike dhe pėr politika fiskale dhe tė gjithė njerėzit qė fitojnė pa i kryer obligimet e veta, pėr ta bėrė njė buxhet tė dinjiteshėm, ne mund tė flasim pėr t'ia plotėsuar dėshirėn ēdo arsimtari, ēdo ushtaraku, ēdo administratori e ēdo qytetari tjetėr... Pėr t'i shpėrblyer nė mėnyrėn mė tė dinjitetshme duhet vėrtetė tė kemi ku t'i marrim ato mjete. Ne duhet ta formėsojmė njė buxhet tė dinjitetshėm pėr ta ndarė atė pastaj nė mėnyrė tė drejtė dhe tė dinjitetshme pėr qytetarėt e Republikės sė Kosovės", theksoi kryekuvendari Krasniqi.

Mė tej ai tha se si deputet e kemi pėr obligim vėrtetė ta ruajmė dinjitetin e kėsaj ndėrtesė, tė shtėpisė sė demokracisė, pėrfaqėsuesve tė qytetarėve tė Kosovės dhe nė vend se tė diskutojmė e debatojmė, tė vijmė e tė nxjerrim pėrfundime e vendime pėr qytetarėt e vendit. "Ne kėtė ndėrtesė po e bėjmė pazar dhe me kėtė nuk nderojmė as ata qė i pėrfaqėsojmė dhe as vetveten, pėr angazhimin qė kemi pasur pėr tė ndryshuar jetėn pėr sė miri", tha Krasniqi .

Krejtėsisht nė fund, pas njė diskutimi tė gjerė tė deputetėve, propozuesi i ēėshtjes, Ismet Beqiri, duke falėnderuar deputetėt pėr kontributin e tyre paraqiti sėrish tri rekomandimet e grupit parlamentar tė LDK-sė.

Meqė nuk kishte kuorum, Beqiri kėrkoi qė nė seancėn e radhės tė votohen kėto rekomandime.

 

Mbledhja e Kuvendit Mbledhja e Kuvendit Mbledhja e Kuvendit Mbledhja e Kuvendit
 

Komisioni pƫr Buxhet dhe Financa

Tel: 038 211 186

Email: asd@sadfsdf.com

Komisioni pƫr Buxhet dhe Financa

Tel: 038 211 186

Email: asd@sadfsdf.com
news.php